Andora
Šis straipsnis apie Andoros valstybę. Apie Andoros miestą skaitykite straipsnyje Andora (miestas).
| Andoros Kunigaikštystė | |||||
|---|---|---|---|---|---|
| |||||
| Himnas: „Karolis Didysis“ | |||||
 Andora žemėlapyje | |||||
| Valstybinė kalba | katalonų | ||||
| Sostinė | Andora la Velja | ||||
| Didžiausias miestas | Andora | ||||
| Valstybės vadovai • Princai • Premjeras |
Emmanuel Macron Joan Enric Vives Sicília Xavier Espot Zamora | ||||
| Plotas • Iš viso • % vandens |
467,63 km2 (179) 0,26 % | ||||
| Gyventojų • 2020 • Tankis |
77 543[1] (203) 179,8 žm./km2 (71) | ||||
| BVP • Iš viso • BVP gyventojui |
2018 3,237[2] mlrd. $ (168) 42 035 $ (32) | ||||
| Valiuta | Euras (€) | ||||
| Laiko juosta • Vasaros laikas |
UTC+1 (CET) UTC+2 (CEST) | ||||
| Nepriklausomybė Susitarimas
|
1278 m. | ||||
| Interneto kodas | .ad | ||||
| Šalies tel. kodas | +376 | ||||
| Kirčiavimas | Andorà[3] | ||||
Andora (kat. Andorra), oficialiai Andoros Kunigaikštystė (kat. Principat d'Andorra) – mikrovalstybė Pirėnų pusiasalyje, rytinėje Pirėnų kalnų pusėje, šiaurėje besiribojanti su Prancūzija ir pietuose su Ispanija. Šalies sostinė ir didžiausias miestas – Andora la Velja.
1993 m. paskelbta nauja konstitucija. Tais pačiais metais Andora tapo pilnateise Jungtinių Tautų Organizacijos nare.
Istorija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Andoros valstybė apima vieną Y formos slėnį, iš visų pusių apsuptą aukštų kalnų, kas per visą istoriją lėmė krašto izoliaciją. Tiesa, valstybės raidą didele dalimi lėmė procesai, vykę Katalonijoje į pietus.
Senovėje kraštą buvo apgyvendinusi iberų gentis andosinai, kurie ir davė pavadinimą visam slėniui. Nuo II a. pr. m. e. juos užvaldė Romos respublika, kuri palengva įjungė Andorą į savo prekybinių kelių sistemą. Nuo V a. Andoros slėnis priklausė Vestgotų karalystei (administruotas iš Urgelio vyskupijos), kuriai valdant galutinai įsitvirtino krikščionybė. VIII a. į Pirėnus įsiveržus saracėnams, Andora liko neužkariauta ir aršiai gynėsi nuo užpuolikų musulmonų.
VIII a. pabaigoje Pirėnuose buvo įkurta Ispanijos marka, kuri turėjo tarnauti kaip buferinė zona tarp krikščionių ir musulmonų. Andoros slėnis sudarė dalį šios markos, ir iš pradžių buvo administruojamas kaip dalis Urgelio grafystės, o nuo 988 m. - kaip dalis Urgelio vyskupijos.
Urgelio vyskupai negalėjo kraštui užtikrinti karinio saugumo, todėl XI a. leido slėnyje įsigalėti vietos kataloniškos kilmės lordams Kaboetams. Šie tapo slėnio valdytojais, bet valdė jį kartu su vyskupais. Jų kataloniška kilmė lėmė katalonų kalbos įsitvirtinimą slėnyje.
Kuomet Andoros senjorė Ermesenda 1208 m. ištekėjo už gretimos Fua grafystės grafo, Fua grafai (pranc. comte de Foix) tapo Andoros valdovais. Jie ir toliau dalinosi valdžią su Urgelio vyskupais, tačiau taip pat rūpinosi slėnio ūkiu, tiksliai nustatė savo valdų sienas ir parapijų administraciją. Jiems valdant Andoroje dygo viduramžiškos tvirtovės, bažnyčios, tiltai, kurie sudaro didžiąją dalį Andoros kultūrinio paveldo. Nuo 1278 m. Andora formaliai nebepriklausė Aragono karūnai, kas laikoma oficialiu valstybės įkūrimo metais.
Ilgainiui pasibaigus Fua grafų dinastijai, Andoros valdovų titulas perėjo Navaros karaliams, o 1589 m. Navaros karaliui Henrikui III tapus Prancūzijos karaliumi - Prancūzijai. Urgelio vyskupai ir toliau išlaikė teises į Andorą. Nepaisant visų vienijimo tendencijų, slėnis išlaikė savivaldą ir atskirą administaciją. XVIII a. krašte praūžusių karų metu Andora palaikė Katalonijos pusę.
1812 m. Andora trumpam prijungta prie Prancūzijos imperijos ir inkorporuota į vieną iš departamentų. Tačiau jau 1814 m. atkurta jos nepriklausomybė, ir ji galiausiai įsitvirtino kaip moderni nepriklausoma Europos valstybė su dabartinėmis sienomis. Per XIX a. šalyje įvykdyta nemažai reformų. Andoriečiai aktyviai prisidėjo prie katalonų renesanso, ir švietime buvo skatinama trikalbystė, naudojant katalonų, ispanų ir prancūzų kalbas.
Per XX a. Andora išliko tarp Ispanijos ir Prancūzijos interesų. Pirmojo pasaulinio karo metu ji palaikė Prancūzijos pusę ir siuntė savanorius kovoti Prancūzijos armijoje. Nuo 1936 m., prasidėjus Ispanijos pilietiniam karui, Prancūzija čia laikė savo dalinius, kad apgintų nuo karo ir Franko diktatūros plėtros.
1993 m. Andoroje pirmą kartą sukurta konstitucija, kuria oficialiai patvirtinta jos dvivaldystė: iki pat dabar šalies valdžia formaliai priklauso Urgelio vyskupams (reziduojantiems Ispanijoje) ir Prancūzijos prezidentams. Tai - unikali, pasaulyje daugiau niekur neaptinkama sistema. XXI a. Andora atsiveria pasauliui kaip turizmo valstybė.
Politinė sistema[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Valdymo forma – parlamentinė demokratija.
Administracinis suskirstymas[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Andora suskirstyta į 7 parapijas (parròquia; skliausteliuose nurodyti administraciniai centrai):
- Andoros parapija (Andora)
- Enkampo parapija (Enkampas)
- Eskaldes-Engordanio parapija (Les Eskaldesas)
- Kaniljo parapija (Kaniljas)
- La Masanos parapija (La Masana)
- Ordino parapija (Ordinas)
- Sant Chulija de Lorijos parapija (Sant Chulija de Lorija)
Geografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Andora yra rytinėje Pirėnų kalnyno dalyje tarp Ispanijos ir Prancūzijos, Madriu-Perafita-Claror slėnyje įsikūrusi valstybė. Vidutinis aukštis virš jūros lygio – 1996 m. Aukščiausia viršukalnė Coma Pedrosa (2946 m). Žemiausia vieta – Riu Runer (840 m). Andora yra tarp kalnų, iš visų pusių ją supa stačios uolos. Prancūzijos pasienyje yra Envaliros perėja 2400 m aukštyje. Žemiausias Andoros taškas yra Runero upėje Katalonijos pusėje 838 m virš jūros lygio. 2/3 teritorijos dengia miškai. Ilgiausia šalies upė yra Valira, ilgis siekia 33 km. Katalonijoje ji susilieja su Segrės upe. Didžiausias ežeras yra Žuklaras. Aukščiausia viršukalnė Coma Pedrosa siekia 2946 m aukštį. Valstybė yra šilto kalnų klimato zonoje: žiemą vidutinė temperatūra siekia -2 °C, o vasarą +24 °C.
Šiaurėje ribojasi su Prancūzija (56,6 km ilgio siena), o pietuose su Ispanija (63,7 km).
Klimatas panašus į aplinkinių regionų, tačiau dėl padėties kalnuose žiemą iškrenta daugiau sniego, o vasaros kiek vėsesnės. Andorra la Vella – aukščiausiai įsikūrusi sostinė (1055 m virš jūros lygio).
Madriu-Perafita-Klaroro slėnis 2004 m. įtrauktas į UNESCO paveldo sąrašą.
Ekonomika[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Andora – populiarus slidinėjimo kurortas. Turizmas sudaro 80 % viso šalies biudžeto.
Demografija[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Dominuojanti religija – Romos katalikybė. Etninė sudėtis (1998 m. duomenys):[4]
- ispanai – 43 %
- andoriečiai (kartais priskiriami etniniams katalonams) – 33 %
- portugalai – 11 %
- prancūzai – 7 %
- kiti – 6 %
Vyresnių nei 15 m. gyventojų raštingumas – 100 %. Vidutinė gyvenimo trukmė yra viena ilgiausių pasaulyje – 82,51 m. (moterų – 84,84 m., vyrų – 80,33 m.). Gyventojų amžiaus struktūra (2009 m. apsk.)[4] :
- 0-14 metų: 15,5 %
- 15-64 metų: 72,2 %
- virš 65 metų: 12,3 %
Oficiali kalba – katalonų, bet taip pat yra paplitusios ispanų, portugalų ir kastilų kalbos.[4]
Kultūra[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Tarptautiniai santykiai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Pastabos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ Andoros Konstitucija
isp. Principado de Andorra;
port. Principado de Andorra;
pranc. Principauté d'Andorre.
Šaltiniai[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
- ↑ „Population on 31 December“. Nuoroda tikrinta 1 April 2020.
- ↑ „Andorra | Data“. data.worldbank.org.
- ↑ „Valstybių ir jų sostinių pavadinimai“. Valstybinė lietuvių kalbos komisija. Suarchyvuotas originalas 2022-10-06. Nuoroda tikrinta 2022-06-23.
- ↑ 4,0 4,1 4,2 CŽV pasaulio faktų knyga: Andora Archyvuota kopija 2010-07-10 iš Wayback Machine projekto.
Nuorodos[redaguoti | redaguoti vikitekstą]
Andoros profilis:
- Ar žinai? portalo straipsnis apie Andorą Archyvuota kopija 2014-02-22 iš Wayback Machine projekto.
Žemėlapiai:
- Andoros fizinis žemėlapis
- Andoros administracinis žemėlapis
- Andoros kelių žemėlapis
- Andora googlemaps žemėlapyje
| ||||||||
| |||||||||||||
.svg)
|
Šis straipsnis apie Andorą yra nebaigtas. Jūs galite prisidėti prie Vikipedijos papildydami šį straipsnį. |